kliūsterėti

kliū́sterėti, -ėja, -ėjo žr. kliūstelėti: 1. Išbėgus an kiemo su puoduku vandenio, kad kliū́sterėjo an manę: visą puodelį už kaklo supylė Auk. Tartum jam kas šaltu vandeniu į pilvą būtų kliūsterėjęs rš. 2. Kraujas kliūsterėjo Kmitui į veidą rš. Ūžesys nutyla kaip lietus, netikėtai kliūsterėjęs ant miško rš.